Muzikos terapija – kas tai?
Kai dingsta žodžiai, prasideda muzika – teigė Henrikas Heinė, vokiečių rašytojas, poetas ir žurnalistas. Kaskart išgirdusi kalbant apie muzikos galią, apie tai, kad muzika suteikia galimybę perteikti kažką daugiau nei vien žodžius, prisimenu savo asmeninę patirtį, kurią išgyvenau vieno patyriminio muzikos terapijos seminaro metu. Paprašyta muzikos instrumentais perteikti sapne išgyventus jausmus pajutau tarytum išgauti garsai, sulaužydami bet kokias užtvaras, persismelkė į pačias sielos gūdumas ir suvirpino stygas, kurios iki šiol dar niekieno nebuvo užgautos. Tai buvo viena tų patirčių, lėmusių reikšmingas įžvalgas ir atkleidusių naujas požiūrio į tam tikras asmeninio gyvenimo situacijas perspektyvas.
Muzika yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis. Pats žmogaus gyvenimas (tiek vidinis, tiek socialinis) yra panašus į muziką: judėjimas keičia poilsį, įtampa – atsipalaidavimą, santaika – prieštaravimą. Jis kupinas jaudulio, virsmo ir išsipildymo, stagnacijos ir laukimo. Tai aprašydama S. Langer dar 1942 m. minėjo, kad muzika visa tai tarytum suvienija ir suteikia reikšmes, kurias klausytojas atpažįsta kaip savas. Muzikai yra būdinga sužadinti ir sustruktūrinti pamatinį ir tiesioginį žmonių ryšį su savimi ir pasauliu.
Muzikos poveikis žmogui ir jo sveikatai yra žinomas nuo neatmenamų laikų. Dar Antikos laikais muzika buvo naudojama siekiant kūno ir sielos pusiausvyros, o graikų dievas Apolonas globojo ir muziką, ir mediciną. Įvairiose tautose ir kultūrose muzika buvo intuityviai naudojama skirtingų ritualų metu, nuolat jaučiant jos magišką jėgą ir kasdienybėje. Tačiau muzikos terapija kaip paslauga, profesija ir universitetuose dėstoma disciplina atsirado palyginti neseniai, XX a. viduryje. Muzikos terapijos kaip šiuolaikinės profesijos ištakos siejamos su Pirmuoju ir Antruoju Pasauliniu karu, bendruomenės muzikantams (profesionalams ir savamoksliams) pradėjus lankytis karo veteranams skirtose ligoninėse. Muzikantai grodavo, dainuodavo tūkstančiams jose besigydančių veteranų, kenčiančių dėl kare patirtų emocinių ir fizinių traumų bei sužalojimų. Pastebėjus teigiamą muzikos poveikį muzikantus pradėta samdyti, siekiant, kad jie taptų nuolatiniais ligoninių darbuotojais. Netrukus taip pat įsitikinta, kad muzikantai stokoja išankstinio parengimo tokiam darbui, taigi palaipsniui pradėtos kurti ir muzikos terapijos studijų programos.
Muzikos terapija – tai muzikos terapeuto paslauga klientui (individui arba grupei), kuris turi įvairių terapinių poreikių (fizinių, emocinių, pažintinių, socialinių, dvasinių). Įvairios muzikinės veiklos ir jos metu užsimezgusių tarpusavio santykių pagalba yra siekiama visapusiškai pagerinti kliento sveikatą ir gyvenimo kokybę. Muzikos terapijos klientų ratas – platus. Tai - kūdikiai, vaikai, paaugliai, suaugusieji, senyvo amžiaus asmenys, turintys psichinės sveikatos poreikių, raidos ir mokymosi sutrikimų, sergantys Alzheimerio ir kitomis su senėjimu susijusiomis ligomis, patyrę smegenų traumas, kenčiantys stiprų ar chronišką skausmą, turintys fizinių negalių.
Kodėl muzika? Muzika turbūt yra vienintelis iš aplinkos stimulų, turintis tokį platų terapinių galių spektrą. Kaip pasakoja muzikos terapeutė Vilmantė Aleksienė, muzika veikia visą žmogaus kūną, bet reaguojame į ją dėka smegenų veiklos – tam tikrų procesų smegenyse, būtinų muzikos suvokimui. Skirtingi muzikos elementai (ritmas, tembras, garso aukštis, tembras, dinamika, garsų harmonija, kt.) vienalaikiškai apdorojami kairiajame ir dešiniajame smegenų pusrutuliuose, skirtinguose centruose. Taigi muzika veikia mūsų fiziologinius procesus, psichiką ir emocijas, taip pat ir tarpusavio ryšius bei socialinį gyvenimą.
Muzika yra neverbalinė kalba, įgalinanti mus bendrauti, sąveikauti ir pažinti vienas kitą be žodžių. Muzika gerina koordinaciją, balansą, raumenų tonusą, stimuliuoja atmintį, padeda įsiminti bei prisiminti. Muzika aktyvina mūsų emocijas, padeda jas išreikšti ir sureguliuoti. Ji turi galią sukelti įvairias asociacijas ir vaizdinius. Muzika padeda suvokti laiką ir erdvę, yra stiprus motyvas veikti. Muzika taip pat padeda save pažinti, išreikšti ir įtvirtinti identitetą. Galiausiai, anot muzikos terapeutės Jurgitos Žebrauskaitės-Taločkienės, muzika yra visiems prieinama, ji – be sienų...
Lietuvoje muzikos terapijos srities specialistus vienija 1997 m. įkurta Lietuvos muzikos terapijos asociacija. Nors šalyje muzikos terapijos paslauga - vis dar netradicinis reiškinys, tačiau Asociacija aktyviai veikia siekdama suteikti galimybę naudotis profesionaliomis ir lengvai pasiekiamomis muzikos terapijos paslaugomis. 2013 m. Vilniuje atidarytas Muzikos terapijos centras, kuriame siūlomos muzikos terapijos paslaugos vaikams ir suaugusiesiems. Išsamesnę informaciją apie siūlomas paslaugas rasite internete, adresu www.muzikosterapija.lt
Profesorius Oliver W. Holmesas pataria – priimk muzikos vonias kartą ar du per savaitę kelis sezonus. Tu suprasi, kad sielai tai tas pats kaip kūnui vandens vonia. Tad muzikuokime ir mėgaukimės muzika!
Zita Abramavičiūtė
